Švelnios tėvystės tinklaraštis

Švelnios tėvystės Instagram

Jei reikėtų apibrėžti, kaip suprantu nėštumo ir motinystės virsmą, turbūt pasakyčiau, kai tai - ... • Naujas suvokimas, kas yra meilė ir gyvybė. Ir tai gali kurtis per jus! • Labiau emocinis ir dvasinis nei racionalus patyrimas, nes „augindama vaikus gali šiek tiek pamesti galvą, bet neabejotinai susitiksi savo sielą“ (Nežinomas autorius). • Susitikimas su nauja savasties puse. Juk „tą akimirką, kai gimsta kūdikis, taip pat gimsta ir mama. Iki šiol ji niekada neegzistavo. Nors ji egzistavo kaip moteris, bet ne kaip mama. Ši mama - tai kažkas absoliučiai naujo.“ (Bhagwan Shree Rajneesh). • Tai brandinanti ir išlaisvinanti patirtis, skatinanti suprasti, kad „nėra įmanoma būti tobula mama, bet yra milijonas būdų kaip būti gera mama“ (J. Churchhill). • Kantrybės raumens „kačialinimas“, nes „visi dalykai gyvenime pradžioje yra sunkūs, iki kol pasidaro lengvi“ (Saadi). Su šiomis ir kitomis temomis besilaukiančias moteris pabūti kviečiame birželio 13-16 d. organizuojamoje stovykloje „Kaip gimsta mama?“. Ją organizuojame jau antrus metus su @bylinaju ir @lauracharalampidou. Šioje stovykloje siekiame sukurti saugią erdvę nėštumo jausmams ir besilaukiančioms svarbiems klausimams. Vadovaujamės holistiniu požiūriu, tad programoje apjungiamos kūno terapijos praktikos (joga, meditacija, relaksacijos, kvėpavimo technikos), psichologiniai seminarai apie nėštumą, pasiruošimą gimdymui, pasirūpinimą savo ir kūdikio emociniais poreikiais, psichologinės grupės, biblioterapija, klausimų ir atsakymų sesijos, veganiškas maistas ir kita. Tikimės, kad visa tai dalyvėms padės atsipalaiduoti ir vidumi ruoštis gimdymui. Platesnį stovyklos aprašymą galite rasti nuorodoje paskyros profilyje. O jei turite klausimų, rašykite! #nėštumas #laukiuosi #motinystė #psichologija #joga #jogosstovykla #stovyklabesilaukiančioms #9mėnesiai #kaipgimstamama
Man įsiminė neseniai girdėta mintis, kad mūsų sodai, poros santykiai ir vaikai labai gražiai atspindi tai, kiek rūpesčio ir pastangų buvo įdėta. Tai yra neginčijamas dėsnis: mūsų tikras dėmesys ir meilė įkrauna vaikus šviesa visam gyvenimui. Ir priešingai, tėvų smurtas, atstūmimas ar nepriežiūra palieka slegiančius vidinius konfliktus, kuriuos augančiam žmogui tenka temptis ilgai. Knygoje “Kūnas mena viską” aprašomas įdomus tyrimas apie tai, kaip motinų žiurkių elgesys siejosi su vėlesniu žiurkiukų reagavimu į gyvenimo stresus: “Vieną iš labiausiai cituojamų epigenetikos eksperimentų atliko Makgilio universiteto tyrinėtojas Michaelas Meaney, kuris tyrinėja naujagimius žiurkiukus ir jų motinas. Jis nustatė, kad laikas, kiek motina žiurkė laižys ir prižiūrės savo žiurkiukus pirmąsias dvylika valandų po gimimo, turi įtakos naujagimių cheminėms medžiagoms, reaguojančioms į stresą, ir pakeičia daugiau kaip tūkstančio genų struktūrą. Žiurkiukai, kuriuos motina stipriai ir nuolat laižė, yra stipresni ir streso metu gamina mažiau streso hormonų nei žiurkiukai, kurių motinos buvo ne tokios dėmesingos. Jie taip pat greičiau atsigaudavo po streso - šią apie šaltakraujiškumą liudijančią savybę žiurkės po to turi visą gyvenimą. Tokių žiurkiukų hipokampe (pagrindiniame mokymosi ir atminties centre) išsivysto stipresni ryšiai, todėl jiems geriau sekasi išsiugdyti labai svarbų graužikams įprotį - surasti kelią per labirintą.” (“Kūnas mena viską”, B. Van Der Kolk, 246-247 psl., cit. pgl. Meaney & Ferguson, 2010). Žiurkių mamų rūpestis keitė žiurkiukų genų struktūrą ir didino atsparumą stresui! 🤯 Mes nežinome ir negalime pilnai sukontroliuoti, koks gyvenimas ir kokie iššūkiai ateityje laukia mūsų vaikų. Bet mes galime dabar ir kasdien vaikus priimti, girdėti, kalbinti, myluoti, glausti, taip kurdami vidinį saugumo pamatą, į kurį visada galės remtis. #tevyste #vaikai #mamyste #svelnitevyste #psichologija
KONKURSAS PASIBAIGĖ. Tinklaraščio skaitytojoms(-ams) noriu padovanoti kelias vaikiškas leidyklos @dvi_tylos knygutes. Jei norite dalyvauti, komentaruose parašykite, kurią knygutę norėtumėte gauti dovanų. 3 laimėtojus(-as) atsitiktiniu būdu išrinksiu ir paskelbsiu kovo 27 d. 1. “Kai pažvelgsi į viršų” (parašė ir iliustravo Decur) - tai išskirtinai subtiliai iliustruota knyga apie didelius vaikų gyvenimo pokyčius ir prisitaikymą prie jų. Lorenzas su mama atsikrausto į naują miestą, nuošalų apleistą namą. Berniuko vienintelis ryšys su buvusiuoju gyvenimu išlieka mobiliajame telefone, jis jaučiasi apleistas ir vienišas. Tačiau naujuosiuose namuose Lorenzas aptinka seną rašomąjį stalą su nesuskaičiuojama galybe stalčiukų, o slaptoje kertelėje atranda šio namo buvusio gyventojo dienoraštį. Taip Lorenzas atsiduria stebuklų ir netikėtumų kupiname pasaulyje, o nauji namai pamažu prisipildo gyviausiomis istorijomis. 2. “Pilna galva debesų” (parašė ir iliustravo Elena Val) - tai švelni ir jautri alegorinė pasaka apie anūko ir močiutės, sergančios senatvine demencija, ryšį. Jei berniuko fantazijų pilnoje galvoje gyvena draugiškas stipruolis liūtas ir kiti spalvingi gyvūnai, močiutės galvon įsikrausto nuomininkas. Kartais močiutė elgiasi taip kaip ir seniau: galima kartu su ja svajoti ir nardyti nuostabiuose prisiminimuose. Tačiau kartais jos mąstymas apsiblausia, kai viskam vadovauti pradeda niūrusis nuomininkas. Kartais neturime žodžių, kaip vaikams paaiškinti apie senatvę, netekties jausmus, psichikos ligas, sutrikusį mylimų žmonių mąstymą. Tačiau ir neturėdami tam žodžių, vis tiek galime būti ryšyje, atrasti vidinį saugumą, suteikti aiškumo ir apibrėžtesnį vaizdinį. 3. “Lilė ir Liusė” (parašė Anna Veriopoulou, iliustravo Mariana Villanueva Segovia). Knygelėje fantaziją žadinančiai aprašomas mergaitės Lilės gyvenimas spalvingame miestelyje, gamtos apsuptyje. Svajodama ir vis ieškodama nuotykių miškuose, Lilė vis dėlto jaučiasi vieniša. Visa laimė, ji netikėtai sutinka kalytę Liusę. Tai knyga apie mergaitės ir pasiklydusio šuns draugystę, gyvūnų teises, atsakomybę už tuos, kuriuos prisijaukiname ir drąsą keisti pasaulį.
Įdomus gyvenimo paradoksas - sunkiausi laikotarpiai gali ir labiausiai auginti, išgryninti gyvenimo prasmę. Kai pasidaro baisu dėl ateities, nusiraminimą randu mylimų knygų citatose. Dalinuosi keliomis iš jų: * Apie laisvą valią pasirinkti, kuo būti, net ir sunkiausiomis sąlygomis: “... kai kurie mūsų draugai elgėsi kaip gyvuliai, o kiti buvo tarsi šventieji. Žmogus turi savyje abi šias galimybes; kuri atsiskleis, priklauso nuo jo sprendimų, bet ne nuo sąlygų.” (Viktor E. Frankl, Žmogus ieško prasmės, 2008, 141 p.). * Apie tai, kad gyvenimas per trumpas susigūžti kančioje. Kuo prastesnė situacija, tuo didesnė mūsų gerų darbų prasmė: “... pasaulio būklė yra prasta, bet viskas dar pablogės, jei kiekvienas iš mūsų nepadarys geriausia, ką gali.” (Viktor E. Frankl, Žmogus ieško prasmės, 2008, 158 p.) * Apie savo nerimo, baimės ir kitų nenormalių vidinių pokyčių priėmimą: “Nenormaliai reaguoti į nenormalią padėtį yra normalu.” (Viktor E. Frankl, Žmogus ieško prasmės, 2008, 28 p.) * Apie tai, kad galima susidraugauti net ir su gyvenimo baigtinumo idėja: “Juk mirties neišvengiamybė siaubinga tik tam, kieno sąžinė nešvari.” (Viktor E. Frankl, Žmogus ieško prasmės, 2008, 179 p.) Tęsinys komentare ➡️
🇺🇦🌻 Halyna Vdovyčenko - Ukrainoje, Lvive, gyvenanti vaikų ir suaugusiųjų rašytoja. Jos knyga “36 ir 6 katės” yra pelniusi daugybę literatūros premijų ir linksmiausios metų knygos vaikams apdovanojimą. 36 didelės katės ir 6 mažyliai kačiukai, prispausti šalčio ir lietaus, įsigudrina pasiprašyti pas gerąją ponią Uogienę į nediduką butą. Markizė, Ivetė, Lizetė, Miuzetė, Žanetė, Žoržetė, Klaretė, Koletė su Mariete, Piratas, Nulėpausis, Vaipūnas ir visi kiti katinai ne iš kelmo spirti: jie moka kalbėti su žmonėmis, laikosi taisyklių, palaiko tvarką, moka šokti ir netgi nuoširdžiai atsidėkoja gerais darbais juos priglaudusiems. Skaitydami šią knygelę rasite daugybę rytų europiečiams artimų simbolių: gėlėti pilkų daugiabučių balkonai, bandelės su razinomis, sūdyta silkė, santūraus, bet gilaus, darbštaus, po truputį vis labiau atlapaširdžio veikėjų žmonių charakterio atvaizdavimas… Knygutę gavome dovanų iš leidyklos @tytoalba.lt . Mielai perleisčiau pirmam(-ai) atsiliepusiam(-iai). Skaitykite, pasakokite vaikams apie nuostabią Ukrainos kultūrą ir siųskite toliau. #knygosvaikams #vaikiskosknygos #skaitauvaikams #slavaukraini #reklamanesdovana
Taip autorės A. Faber ir E. Mazlish pradeda knygą „Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų” (@knygynu_tinklas_vaga). Vaikų darbas - tikrinti ribas ir tyrinėti, tėvų darbas - išsaugoti vaikų saugumą, sveikatą ir ryšį su juo (ir savo sveiką protą - taip pat). Graži knyga su daug praktinių patarimų ir iliustracijų, nenuneigianti to, kad tėvystė yra labiau emocinis nei vien racionalus buvimas. Taip pat - normalizuojanti tai, kad būna sunku, kad lengva pasimesti. Ne reklama (kažkada seniai gavau dovanų iš draugės). #knygosapietevyste #auklejimas #ribos #jausmupriemimas #tėvystė
Išversta iš anglų k. Šaltinis: @crunchy_mama_0128 #švelni #tėvystė #psichologija #šeima #vaikai #motinystė #vaikystė
Jausmų neigimas didina susipriešinimą: vaikas jaučiasi nesuprastas (V: “Jie manęs negirdi”), o mes imame iš kritiško kampo matyti ir vertinti vaiką (T: “Jis manipuliuoja, elgiasi piktybiškai, specialiai nori mane suerzinti”). Tai apriboja empatiją. Priešingai, jei pabandome suprasti ir tyliai ar garsiai įvardiname savo jausmus (T: “Esu sudirgusi, nepavalgiau pietų”; “Man kyla didelė įtampa, kai taip reikia skubėti į darželį ir į darbą”) ir vaiko jausmus (T: “Jis pergyvena, kad turėsime išsiskirti”; “Jis nusivylė ir supyko, kad sulūžo žaisliukas”), tai didina empatiją. Vaikui nereikia, kad visuomet jam pritartume ar sutiktume su juo (V: “Sesė man trenkė, su ja neįmanoma žaisti”; T: “Tu visiškai teisus”). Jam reikia, kad mes tiesiog pripažintume jausmus ir leistume jiems būti (V: “Sesė man trenkė, su ja neįmanoma žaisti”; T: “Tu jautiesi įskaudinta”). Kai nepuolame vertinti jausmų, patarti ar rasti sprendimo už vaiką, taip žengiame pasitikėjimo žingsnį ir įgaliname vaiką. Vaikui daug lengviau mąstyti kūrybiškai, kai jo jausmai pripažįstami. Padeda pabandyti įsivaizduoti save vaiko vietoje ir sau priminti, kad mes esame du skirtingi žmonės, mes galime jausti skirtingus jausmus net vienoje toje pačioje situacijoje. Neturime visuomet hiperbolizuotai reaguoti į vaiko išgyvenimus. Kartais tiesiog užtenka paprasto tylaus klausymo, akių kontakto ar mūsų “Mhm”. Kartais užtenka paprasto pasidžiaugimo kartu. Tačiau tose situacijose, kai norime ignoruoti stiprius vaiko jausmus, nuneigti, apkaltinti, moralizuoti, tada pasitarnauja aktyvaus klausymo ir jausmų atspindėjimo įgūdžiai.
Dvi dviejų mergaičių mamos, psichologės, analizavimo, rašymo ir kalbėjimo mėgėjos kviečia į IG live tema “Dviguba motinystė”. Pokalbis vyks Eglės paskyroje @rysyje.lt, vasario 26 d., 11:00 val. Tikimės pagvildenti, kaip natūrali/prieraiši/švelni motinystė reiškiasi gimus antrajam vaikui; kaip motinystė ir visos šeimos dinamika keičiasi bei kokie iššūkiai ją ištinka; kas tapsme dviejų vaikų mama padeda nepamesti ryšio su savimi/partneriu/pirmuoju vaiku; ar galima iš kažkur ištraukti to švelnumo sau, kai daug spaudimo ir rūpesčių; taip pat - ar ir kuo dviguboje motinystėje skiriasi mamos ir psichologės perspektyvos. Kviečiame užduoti klausimus ar parašyti savo lūkesčius temoms komentaruose. Iki susitikimo netrukus!
Dėmesys yra valiuta. Verčiau tegul tai būna teigiamas dėmesys, nes kai jo pritrūksta, vaikai sieks mūsų neigiamo dėmesio. Vaikui taip svarbu jaustis svarbiu, galingu, matomu, kad jei teigiamo dėmesio kaina bus pernelyg didelė (taip kartais nutinka dėl perfekcionistinių standartų, tėvų nuovargio ar emocinio atsiribojimo), lengvesniu keliu taps neigiamo dėmesio siekimas. Mūsų komentarai apie vaiką vėliau taps jo vidine kalba apie save. Verčiau tegul tai būna gražūs žodžiai su gražiomis potekstėmis. Man patinka taisyklė „kritiką išsakyk tyliai, o pagirk garsiai“ ir formulė „1 kritišką komentarą atsverti bent 2-3 meilės žodžiais“. Dar pridėčiau taisyklę: „Pagirk ir džiaukis savo vaiku kartu su juo, o ne tik jam už akių“. Iš visų mažų vaikų reikia tikėtis geriausio. Juk visuose gražiuose santykiuose, ar tai būtų draugystė, ar romantiniai, ar darbo santykiai, kūryba prasideda nuo tikėjimo, o ne spaudimo. Apskritai, kokie reliatyvūs yra vertinimai – gabus/negabus, gražus/negražus, protingas/vidutinis/kvailas... Iš esmės jie nieko nesako, nes skirtinguose kontekstuose tas pats žmogus su tomis pačiomis savo savybėmis gali sužydėti arba prigesti, užsiblokuoti. Tad kokia prasmė leisti sprendimus dėl vaiko ateities priimti mūsų nerimui ir katastrofizavimui, o ne meilei? Verčiau savo dėmesį ir energiją skirti aplinkos, kur būtų lengviau sužydėti, kūrimui.
“Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie - savęs besiilginčio gyvenimo sūnūs ir dukros. Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų, Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso. Jūs galite atiduoti jiems savo meilę, bet ne mintis, Nes jie turi savąsias. Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas, Nes jų sielos gyvena rytojaus rūmuose, Kurių jūs net svajonėse negalite aplankyti. Jei galit, siekit būti į juos panašūs, Bet nesistenkit juos padaryti panašius į save. Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj. Jūs - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.” Kahlil Gibran
Anaga miškai - tai Tenerifės sengirė. Bosque de los enigmas ir mirador de Zapata - 5 km žygio maršrutas per šakų tunelius ir molingus takelius, tai lipant nuokalne, tai lengvai kylant. Pro langelius tarp medžių šakų galima paspoksoti į žalius kalnus, o apžvalgos aikštelėse virš debesų atsiveria vaizdai, primenantys filmą “Muzikos garsai”. #Tenerife #kelionėssuvaikais #žygiai #anaga #hiking
Rambla de Castro: Gražus žygis netoli Los Realejos ir Puerto de la Cruz miestų. Atvirukiniai vaizdai - palmės, uolos ir vandenynas. Žygis veda iki mažo kriokliuko ir paplūdimio, pasiekiamo tik pėščiomis. Mes ėjome ~3 km ratu, All trails išmaniojoje žygių programėlėje siūloma ir keletas ilgesnių šio žygio variantų. #tenerife #hiking #žygiai #šeima #vaikai #keliaujusuvaikais
Paklusimas tėvams ir taisyklių laikymasis yra svarbūs, kai kalbame apie bendras normas - nesimušti, nemeluoti, laikytis saugumo ir pagarbos aplinkiniams reikalavimų. Tačiau daugelyje tarpinių situacijų, kur nėra vieno 100 proc. teisingo ribos apibrėžimo ir kur norime pastiprinti vidinę vaiko motyvaciją, gali pasitarnauti “connect before correct” taisyklė. Ji remiasi tuo, kad prieš koreguojant vaikų elgesį ar išsakant pastabas, verta skirti minutėlę ryšio su vaiku užmezgimui. Smegenų mokslas šia tema pateikia duomenų, kad vaikai geriausiai mokosi, kai jaučiasi esantys saugiame ryšyje. Kaip rašė A. Adler ir R. Dreikurs, vaikai geriausiai skleidžiasi, kai “jaučiasi priklausantys ir svarbūs”. Ši taisyklė iliustruoja, kad mes kaip tėvai tuo pačiu metu galime išlikti ir draugiški, ir tvirti bei teisingi. T. Y. galime ir priimti jausmus, ir brėžti ribas. Užmegzti artumą galime paprasčiausiai prieidami prie vaiko, jį priliesdami ar apkabindami, pritūpdami ir kalbėdami su juo akių lygyje, išlaikydami akių kontaktą. Jei norime išsakyti kritiką, ją vaikui priimti bus lengviau, jei prieš tai įvardinsime ir teigiamą situacijos pusę. Juk visada būna ir teigiama pusė! Keli pavyzdžiai: - Man buvo gera stebėti, kaip susikaupusi piešei. Dabar metas susitvarkyti darbo vietą. - Suprantu, kaip linksma po dienos mokykloje namuose išsidūkti. O dabar reikia atlikti namų darbų užduotis ir eiti ilsėtis. - Myliu tave. O dabar mano atsakymas į tavo prašymą yra ne. - Tu man esi svarbesnis nei tavo pažymiai. O ką tau pačiam reiškia šiandien gautas pažymys? - Myliu tave ir tikiu, kad rasime mums abiems priimtiną sprendimą. - Žinau, kaip stipriai to nori. Apgailestauju, kad dabar negaliu tau to suteikti. - Atrodai supykęs. Kaip galiu tau padėti? Pabandyk pasakyti žodžiais, nes kaladėles mėtyti nesaugu. - Suprantu, kad šiandien buvo ilga diena ir jau nuvargai. Tačiau savo striukę turi pasikabinti į vietą. P.s. Kad mūsų žodžių “myliu tave” nesumenkintų žodeliai “tačiau” ar “bet”, galime atskirti sakinius arba naudoti jungtukus “todėl”, “o” arba panašiai.
Roques de García žygis Teidės nacionaliniame parke. 3,5 km atstumą nueiti su vaikais užtrukome 1,5 val. Atvykome apie 17 val. ir eidami prieš laikrodžio rodyklę visą auksinę valandą stebėjome saulėlydį. Maršrutas vertinamas kaip lengvas, puikiai tinka ir mažiems vaikams ar vyresnio amžiaus žmonės. Temperatūra vakare buvo apie +3 laipsniai, tad striukės ir šalikai labai pravertė. Saulei nusileidus valgėme sumuštinius besišildydami mašinoje, o vėliau išlindome stebėti žvaigždžių, kurios čia kaip niekad didelės ir ryškios. #Tenerifė #teide #teidenationalpark #roquesdegarcia #kelionės #šeima
Palikite savo el. pašto adresą, jei norite gauti informacijos apie Švelnios tėvystės tekstus ir renginius