Šokiai su kūdikiais nešynėse ir interviu su jų instruktore Rūta Lelyte Ambrozaitiene: „Kuomet du tampa vienu“

Šokiai su kūdikiais nešynėse ir interviu su jų instruktore Rūta Lelyte Ambrozaitiene: „Kuomet du tampa vienu“

Vieną penktadienio rytą mudvi su trijų mėnesių amžiaus Liucija susipakavome į nešioklę ir nužygiavome pašokti. Visai netoli mūsų namų, Kaune, jaukiuose Uniqum kūrybos namuose, vyko Pasaulinės šokių su kūdikiais nešynėse dienos minėjimas ir pamoka susidomėjusiems.

  

Užsiėmimus veda šilta ir charizmatiška mama, profesionali šokėja, Rūta Lelytė Ambrozaitienė. Manau, šios moters asmenybė ir užsidegimas labai svarbūs bendrai rato emocijai. Juk šokis nėra toks įprastas kasdienybėje, kitaip tariant, dauguma mūsų, atsipalaiduojame ir pilna koja šokame tik tuomet, kai niekas nemato. O čia susirenka šviežios mamos, su mažais kūdikiais, kurių poreikius, pripažinkime, ne visuomet lengva suprasti ir patenkinti. Man įspūdį paliko puikūs Rūtos darbo su grupe įgūdžiai. Susitikimo pradžioje jos atliktas įvedimas bei paskatinimas susipažinti, prisistatyti, išsklaidė jaustą pradinę įtampą. Buvo smagu matyti rimstančią kitų mamų kūno kalbą, platėjančias šypsenas ir būrį įvairaus amžiaus kūdikių (nuo 2 mėn. iki 1,5 metų), išraiškingomis grimasomis ir juokingomis šukuosenomis.

Kitas svarbus žingsnis buvo atsakingas instruktažas. Vedančioji trumpai informavo apie tai, kas yra saugus nešiojimas ir kas būdinga ergonomiškoms nešynėms. Tuomet priėjo prie kiekvienos užsiėmimo dalyvės ir padėjo sureguliuoti nešioklę taip, kad vaikelis galėtų kuo patogiau įsitaisyti, o mamos stuburui tektų mažesnis krūvis. Manau, toks asmeninis priėjimas ir pakonsultavimas labai naudingas visoms pradedančioms nešiotojoms. Neturinčios ergonomiškos nešyklės turėjo galimybę jas pasimatuoti ir išbandyti. Ir mane, turinčią mylimą Ergobaby Organic, domino diiiidelis Rūtos atsivežtas ergonomiškų nešioklių maišas.

O tuomet pradėjome šokti. Liucija, kaip visuomet, užmigo vos užsisegus nešynę. Mačiau besidairančių, snaudžiančių ar besijuokiančių vaikų. Pagalvojau, kad ir mano dvimetei Elžbietai būtų smagu sukiotis šalia ar kartu padūkti, šokdinant nešynėje. Šokome pagal įvairiausių stilių muziką (kuri buvo leidžiama ne per garsiai vaikų jautrioms ausims), žingsneliai nebuvo sudėtingi, judėjome ratu. Pagalvojau, kad šiame pasaulyje, kur dažnai mamos jaučiasi vienos, labai prasminga pabūti „gentyje“. Žiūrėti ne į savo atvaizdą veidrodyje, o būti būryje, tarp tėvų su savo vaikais.

Man ši veikla pasirodė švelni ir jauki. Šokis su vaiku nešynėje yra ne tik smagus užsiėmimas, bet gali padėti kurti ryšį, abipusį prieraišumą, gydyti. Tai tiek emocine, tiek fizine prasme sveika mamai, o kūdikiui augant yra ir puiki muzikinio lavinimo priemonė. Visi nuo gimimo mokame šokti, tad leiskime tam skleistis.

Švelniai tėvystei Rūta atsakė į tris klausimus:

Ką jums asmeniškai reiškia šokti su savo vaiku? Man šokis su vaiku, ypatingai kūdikiu, yra laikas, kuomet du tampa vienu. Tai laikas, kuomet mes kartu kvėpuojame, kartu jaučiame, pasitikime vienas kitu, esame atviri visa savastim. Tai laikas, kuomet esame saugūs ir jautrūs vienas kitam. Šokis su vaiku man reiškia laiką ir būseną, kuomet veikia mūsų sielos, o juk jose ir yra ta pamatinė besąlyginė meilė.

Koks juokingiausias įvykis yra nutikęs per jūsų vedamas pamokas mamoms? Net keista, jog stengiantis prisiminti juokingiausią įvykį, reikėjo nemažai pagalvoti, nors per šokių su kūdikiais užsiėmimus mes juk tiek daug šypsomės ir juokiamės. Tiesa, visa tai kyla daugiausiai iš laimės ir meilės, kuria tiesiog spinduliuoja kiekviena mamos ar tėčio ir vaikelio pora, o ne dėl juokingų nutikimų. O tą kartą buvo taip. Šokant ar tiesiog žaidžiant su mažyliais būna labai smagu nukeliauti į gyvūnų pasaulį ir pavirsti liūtu, varlyte, gandru, bitute ar dar kuo tik sugalvojam. Vis tik vieną kartą, kuomet tėvams pasiūliau prieiti su mažyliais nešioklėse prie veidrodžio ir tapti beždžionėlėmis, kurios juk ir savo kalbą turi, visi taip susikuklino, jog mano beždžionė tapo garsiausia ir išraiškingiausia. Nors toks vedančiojo vaidmuo yra visiškai normalus, tačiau būtent tą vienintelį kartą, pasirodžiau taip juokingai, jog prisimename iki šiol. Jeigu kas nors turite sunkumų dėl per siauros savo komforto zonos, patapkite gyvūnu viešoje vietoje. Šokiai su vaikais tikrai gali išlaisvinti 

Kokie trys žodžiai geriausiai atspindėtų jūsų santykį su motinyste? Dabar tai būtų: Priėmimas, Paleidimas, Augimas. Ir tuo pačiu tai yra niekaip neatsiejama nuo besąlyginės meilės ir „čia ir dabar“. To „čia ir dabar“ man taip trūksta šiandieniniame pasaulyje, jog auginant vaikus man tai yra vienas iš didesnių iššūkių. Todėl taip būna gera, kuomet šokis leidžia kūnu, mintimis ir siela pabūti tame „čia ir dabar“ ne tik su savo vaiku, o ir su savimi.

***

Ačiū Rūtai ir skaičiusiems.

Pagalvojau, kaip gražu – mamos/tėčio ir vaiko pora, bendras ritmas. Taip ir žygiuokim per šį lietingą rudenį – savo gražioje poroje, šokio judesiais.

Kaip išlaikyti kūdikį ramų viešoje vietoje? Dviejų vaikų mamos gudrybės

Kaip išlaikyti kūdikį ramų viešoje vietoje? Dviejų vaikų mamos gudrybės

Esu už tai, kad su vaikais mamos  eitų ten, kur norisi (ten, kur įleidžia). Tikiu, kad tėvystė gali būti laiminga tik tuomet, kai neužsidaroma už savo namų sienų, o šeima jaučiasi laisva judėti ir išlieka socialinio pasaulio dalimi.

Tad nuo pirmosios dukters gimimo, kelias savaites ramiai susipažinę namuose, mes ėmėme judėti kartu su kūdikiu: ėjome į parduotuves, kavines, koncertus, parodas, kiekvieną sekmadienį lankėmės bažnyčioje, keliavome mašina po Lietuvą, ėjom į daugybę draugų vestuvių, keliskart skridom lėktuvu ir t. t. Dažnai kūdikį palikti artimiesiems ir išeiti be jo yra keblu, ypač kai jis maitinamas mamos pienu be buteliuko. Vaikui augant, išėję kur nors su vyru dviese, netrukus imdavom ilgesingai žiūrėti į kitus vaikus ir juokauti, ką dabar mūsų vaikas veiktų.

Kokia tokio požiūrio nauda?

* Auginamas ne super-sterilioje aplinkoje kūdikis įgyja atsparumą;
* Tėvams nereikia budėti prie telefono, pavyksta pabūti kiek ilgiau, jaustis „čia ir dabar“;
* Šeima linksmai gyvena, o ne laukia „kol vaikai užaugs…“;
* Sumažinamas motinystės nuobodulys (o toks būna, kai imi klimpti rutinoje).

Taigi, ką daryti, kad ne tik išeitum į viešumą, bet ir jaustumeis ten gerai? Kaip netrukdyti kitiems ir išlaikyti kūdikį ar mažą vaiką pakankamai ramų ten, kur to reikia? Čia pateikiu sąrašą mažų savo gudrybių ir patarimų.

1. Svarbiausia „susidėlioti galvoje“. Viskas prasideda nuo mamos ir tėčio ramybės bei pusiausvyros. Atsimenu savo, pirmų mėnesių mamos, baimę, kad vaikas atsibus ir ims verkti. Mane šaltas prakaitas išpildavo apie tai pagalvojus. Na, bet realybėje tai neatsitikdavo taip jau dažnai, o jei ir atsitikdavo – tai kas čia tokio? Kas atsitiks, net jei vaikas visu garsumu pravirks? Juk užtruks gal 10 sekundžių išeiti už durų ir jį nuraminti. Ar dėl to verta išvis niekur neiti iš namų? Vaikui augant, svarbu turėti realius lūkesčius: vaikas visą laiką nesėdės prisegtas vežime, bet jį galima išmokyti tyrinėti pakankamai tyliai. O jei ir kils triukšmo, nereikia jaustis pernelyg kaltam. Mano vyras yra pasakęs: „Lietuvoje vaikai triukšmauja per mažai. Lietuviai turėtų džiaugtis, kad aplink girdisi vaikų keliamas triukšmas. Tai reiškia, kad apskritai yra vaikų ir gerėja Lietuvos demografinė situacija.“.

2. Kol vaikas ramus – nieko nekeiskite :D. Kai buvome „pirmakarčiai“ tėvai, iš to entuziazmo dažnai vaiką perstimuliuodavome – traukdavome ramią iš vežimo, kad parodytume, kokia čia užaugo, o paskui stebėdavomės, tai kodėl nebeguli vežime, padėta atgal? Žodžiu, jei vaikas miegojo ir ką tik pabudo, nepulkite nieko keisti. Paprastai jis paguli, apsidairo, nusižiovauja, ima krutėti, o tik tada skleidžia garsus. Taip pat, jei vaikas kažkuo susidomėjo, pvz. Žaisliuku ar skėčių stovu, tuo metu nesiūlykite kito daikto ar veiklos. Taip išlošiama laiko.

3. Pradėkite siūlymus nuo prasčiausios alternatyvos 😀 . Pradžioje pabudusį, apsižvalgiusį ir jau zirzaujantį kūdikį pradžiuginkite atidarydami vežimo gaubtą, tada pasiūlykite kokį daiktą, vėliau paimkite ant rankų ir pasėdėkite kartu, ir tik pabaigoje pradėkite vaikščioti ir rodyti įdomybes. Pradėjus nuo geriausios alternatyvos, labai sunku grįžti atgal. Pasitikrinkite: esate mažas vaikas ir mama turi jūsų žaisliuką, mašinos raktus, obuolį, traputį ir sausainį. Kokia hierarchijos tvarka? Atsakau: 1. Žaisliukas; 2. Traputis; 3. Obuolys; 4. Mašinos raktai; 5. Vėl obuolys; 6. Vėl raktai; 7. Sausainis; 8. Raktai su sausainiu.

4. Nesukite galvos dėl kitų patarimų. Kiek žmonių, tiek nuomonių: vaikui šalta, vaikui karšta, reikia supti ar nesupti, nešioti taip ar kitaip? Tai tik jūsų reikalas. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką, jūs viduje geriausiai žinote, ko jis nori ir ko jam reikia. Juk jūs komanda.

5. Žindykite. Esant poreikiui ir jei vaikas gali susikaupti, žindykite prie kitų. Aš naudoju žindymo skarą, kuri uždengia, bet paliekamas tarpelis viršuje, tad galiu matyti savo vaiką, o žindymo proceso niekas nemato. Daug pokalbių įvyksta be tavęs, jei kaskart išeini maitinti atskirai. Gali būti, kad visą vakarą taip ir teks praleisti už durų. Maitinant ten, kur reikia ir kada reikia, laimi visi.

6. Nešiokite nešynėje. Kūdikis jaučiasi kaip mamos pilve, ne taip greitai nuvargsta nuo aplinkos stimulų, o mama gali laisvai pabendrauti.

 Kiekvienas turi gauti pagal poreikius. Vaikui saugiausia, kai šalia yra jo tėvai. Namai, ten kur tėvai. Bet jis ateina į šeimą, kuri irgi turi savo poreikius. Jei tėvai jaučia norą judėti, eiti, keliauti, vaikas tikrai prisitaikys, patirs šimtąsyk mažiau streso nei pasilikdamas kažkur toli nuo tėvų ir ilgam su kitais.

#breastfeeding #babywearing #travelwithababy #kiekvienampagalporeikius #švelnitėvystė

„Išlikimo rinkinys“, keliaujant su dviem vaikais

„Išlikimo rinkinys“, keliaujant su dviem vaikais

„Išlikimo rinkinys“, kai einu pasivaikščioti viena su toddler’iu ir mažu kūdikiu: ergonomiška nešynė ir vežimėlis-skėtukas. Kai atradau tokį judėjimo būdą, supratau, kad būsim laisvos eiti, kur norim. Taip patogu, nes:

* Lengva visą amuniciją susipakuoti į ir iš automobilio;

* Didesnė tikimybė, kad mažoji užmigs ir miegos ilgiau;

* Patogu žindyti, bet kur ir kada nori;

* Greitai įveikiamos atkarpos, kurias su dvimete įveikti užtruktų amžinybę;

* Saugiau einant šalia judrių gatvių (išlaikai dvimetę prisegtą vežime);

* Ne problema išklysti iš kelio, pvz. vaikų aikštelėje su kūdikiu gali laisviau judėti dvimetės trajektorija per akmenukus nei su kokiu vežimu-lopšiu.

Apskritai kūdikio nešiojimas mane labai džiugina, ypač auginant antrą vaiką. Kadangi kūnas jau įpratęs prie didesnio vaiko svorio, mažoji man visai nesunki, nėra nugaros skausmų. Naudoju konstruotąnešynę Ergobaby Organic, kuria labai džiaugiuosi.

Dažnai, kalbantis su mamomis iškyla tema apie nešynių ergonomiškumą. Paprastai tariant, ergonomiška nešynė yra tokia, kokia saugi ir mamai, ir vaikui. Ją galima atpažinti iš minkštos, dažniausiai medžiaginės nugarėlės ir plačiai išskėstų vaiko kojų (M raidės pozicija, kai kojos sulenktos, o keliai yra aukščiau užpakaliuko). Minkšta nešynės nugarėlė palaiko teisingą, išgaubtą stuburo formą, kokia yra natūrali naujagimiams ir mažiems kūdikiams. Norint saugiai nešioti vaiką nešynėje, dėl įvairių priežasčių nepatariama to daryti atsukus kūdikį priekiu į pasaulį (su išimtimi tam tikroms ergonomiškoms nešynėms, ir tik iki 15 min., nuo 5 mėn. amžiaus).

Na, o daug apie saugų nešiojimą galima sužinoti fb grupėje „Vaikų nešiojimas“, egzistuoja bendruomenės, kur galima išsimatuoti įvairias saugias nešynes ir išsirinkti sau patogiausią bei gražiausią.